Žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. A. Škėma Just. Marcinkevičius J. Aistis
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje yra gausiai aptariamas ir daugialypis reiškinys. Ši tema, kalbėjime sklandžiai perteikiama, atskleidžia gilų emocinį ryšį, kurį žmonės jaučia savo gimtinei. XX amžius Lietuvos literatūroje buvo itin svarbus laikotarpis, kurį pasižymėjo išskirtinis dėmesys tėvynės temai. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime aptariami trys lietuvių rašytojai – Antanas Škėma, Justinas Marcinkevičius ir Jonas Aistis – kurių kūriniuose ryškiai atsispindi žmogaus santykis su tėvyne.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ vaizduojamas sudėtingas emigranto gyvenimas, kuriame prisiminimai apie Lietuvą atlieka svarbų vaidmenį. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, gyvendamas JAV, savo tėvynę prisimena kaip svarbų savo gyvenimo dalį. Ši knyga yra istorinės patirties dokumentas ir modernaus žmogaus savijautos išraiška. Garšva romane išgyvena vidinį suskilimą ir vienatvę, kurioje tėvynė tampa jo dvasinio pasaulio dalimi.
Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“ aptariama tėvynės ir asmeninės laimės tematika. Pagrindinis veikėjas Mažvydas paaukoja savo asmeninę laimę tėvynės labui. Jis atsisako mylimos moters ir tapo dvasininku, siekdamas išleisti knygą. Ši dramatiška auka atspindi žmogaus ir tėvynės ryšį, kuriame asmeninis pasiaukojimas tampa svarbia tėvynės dalimi.
Jono Aisčio lyrikoje tėvynė personifikuojama ir tampa neatsiejama lyrinio subjekto dalimi. Poezijoje tėvynė suvokiama kaip mylimoji, kuriai atveriama širdis. Išeivijoje gyvenantis poetas savo kūrinyje „Vaidilai“ grįžta į Lietuvos praeitį, atskleisdamas tautos garbingą istoriją ir ja didžiuojasi. Aisčio kūriniuose atsiskleidžia gilus ryšys su tėvyne, kuri išeivijoje tampa svarbiu emocinės saviraiškos šaltiniu.
Taigi, lietuvių literatūroje žmogaus santykis su tėvyne yra perteikiamas kaip emocionalus ir gilus ryšys, kuris išgyvenamas per asmeninę patirtį, prisiminimus ir istorinį kontekstą. Rašytojų kūryboje šis ryšys pasireiškia tiek kaip dvasinis paguodos šaltinis, tiek kaip asmeninio pasiaukojimo priežastis, taip pat kaip gyvas prisirišimas prie tautinės praeities ir kultūros.
Atnaujinta 2024-03-15Dažnai užduodami klausimai
Kodėl moksleiviai renkasi Potemespg.lt?
Ar tikrai teikiate 14 dienų nemokamą darbų taisymą?
Ar tikrai tokio pačio kalbėjimo negalės įsigyti mano klasiokas?
Panašios potemės
Populiariausios VBE kalbėjimo temos