Ar darbštumas tebėra vertybė? K. Donelaitis A. Škėma
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Ar darbštumas tebėra vertybė? Šiandien šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama, kaip ši vertybė atsispindi Kristijono Donelaičio ir Antano Škėmos kūriniuose. Darbas ir darbštumas yra laikomi vienomis iš svarbiausių žmogiškųjų vertybių, atliekančių lemiamą vaidmenį asmens gyvenime ir visuomenėje.
Kristijonas Donelaitis savo kūrinyje „Metai“ pabrėžia darbščiųjų ir atsakingų asmenų svarbą. Poemas žmonės, kurie nepatingi dirbti, yra vertinami kaip dori ir grožį bei dorumą atskleidžiantys individai. Jų veikla ne tik suteikia fizinio ir moralinio tvirtumo, bet ir lemia žmogaus vertę. Ši poema aiškiai parodo, kad dirbantis žmogus yra vertinamas visuomenėje ir turi savo svarbią vietą joje. Donelaičio poemoje darbas vaizduojamas kaip natūralus ir neišvengiamas gyvenimo elementas, kuris tiesiogiai susijęs su žmogiškumo ir dorybės sąvokomis.
Tuo tarpu Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“ pateikia darbštumo problemą kitu kampu. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, dirbdamas Niujorko viešbučio keltuvininku, patiria vidinį konfliktą ir kančią, nes jo darbas neatitinka jo asmeninių siekių ir talentų. Garšvos atvejis rodo, kad beprasmiškas ir monotoniškas darbas gali tapti sielos maro šaltiniu ir neleisti žmogui tinkamai realizuoti savo galimybių.
Šie du skirtingi požiūriai į darbštumą literatūroje atspindi, kaip ši vertybė yra suprantama ir vertinama skirtingais laikais ir skirtingose visuomenėse. Vienas aspektas akcentuoja darbštumo svarbą ir teigiamą įtaką asmenybei bei bendruomenei, o kitas – pabrėžia individo realizacijos svarbą, nurodydamas, kad darbas turėtų būti prasmingas ir atitikti asmens polinkius bei galimybes.
Taigi, galima teigti, kad darbštumas vis dar yra svarbi vertybė, tačiau svarbu suprasti ir vertinti darbo prasmę bei atitiktį asmeninėms žmogaus vertybėms.
Atnaujinta 2024-03-15
