Ar gali žmogus valdyti savo likimą? V. M. Putinas M. Katiliškis A. Škėma
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Šiame dvyliktos klasės kalbėjime „Ar gali žmogus valdyti savo likimą?” kalbėjime sklandžiai perteikiama, kaip įvairūs lietuvių literatūros kūriniai atskleidžia žmogaus santykį su savo likimu. Nagrinėjami Vinco Mykolaičio-Putino, Mariaus Katiliškio ir Antano Škėmos kūriniai suteikia įžvalgų apie tai, ar žmogus gali paveikti savo gyvenimo eigą.
V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly” gvildenama tematika, kaip visuomenės lūkesčiai ir šeimos spaudimas veikia jauno žmogaus pasirinkimus. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra paveiksluotas kaip asmuo, kurio gyvenimo kryptis nulemta ne jo paties, o aplinkinių lūkesčių. Romane pabrėžiama, kad dvasinė stiprybė yra būtina norint valdyti savo likimą.
Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“ nagrinėjama silpno charakterio žmogaus nepajėgumą valdyti savo likimo. Pagrindinis veikėjas Tilius yra pavaizduotas kaip asmuo, kuris yra pernelyg priklausomas nuo kitų žmonių sprendimų ir todėl negali efektyviai kontroliuoti savo gyvenimo eigos.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ atskleidžiama, kaip emigracijos patirtis ir svetima socialinė aplinka gali riboti asmens galimybes paveikti savo likimą. Pagrindinis veikėjas, Antanas Garšva, yra pateiktas kaip asmuo, kuris emigracijoje jaučiasi priklausomas nuo aplinkinių ir nesugebantis pasipriešinti jį supančioms aplinkybėms.
Apibendrinant, šiame dvyliktos klasės kalbėjime išryškinama, kad žmogaus galimybė valdyti savo likimą yra įvairiapusė ir priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant asmeninį charakterį, socialinę aplinką ir šeimos spaudimą. V. Mykolaičio-Putino, M. Katiliškio ir A. Škėmos kūriniai atskleidžia, kad nors kai kurie žmonės yra pajėgūs pakeisti savo gyvenimo kryptį, kitiems tai gali būti sunku dėl išorinių veiksnių ir asmeninio charakterio silpnumo.
Atnaujinta 2024-03-15