Ar galima teigti, kad sąžinė yra tobulėjimo paskata? J.Biliūnas V. Mykolaitis-Putinas J. Savickis
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Ar galima teigti, kad sąžinė yra tobulėjimo paskata? šiame dvyliktos klasės kalbėjime analizuojama sąžinės reikšmė asmeninio tobulėjimo procese. Kalbėjime sklandžiai nagrinėjama sąžinės samprata, remiantis I. Kanto filosofija ir literatūros kūriniais, tokiais kaip J. Biliūno „Vagis”, V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly” ir J. Savickio „Ad astra”.
Pirmiausia, pabrėžiama, kad sąžinė yra neatsiejama moralinio vertinimo dalis, veikianti kaip vidinis teisėjas. Ji mus lydi nuolatos, primindama apie mūsų pareigas ir moralines normas. Autorius pateikia Jokūbo veikėją iš Biliūno apsakymo „Vagis”, kurio sąžinė kankina jį už padarytą nusikaltimą, net jei išoriniai aplinkybės to reikalavo. Tai rodo, kad sąžinės graužimas gali būti stipri tobulėjimo paskata.
Tolesnė kalbos dalis nagrinėja, kaip sąžiningumas sau pačiam yra svarbus asmeniniam tobulėjimui. Pavyzdys – Liudo Vasario veikėjas iš Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly”, kuris aukojasi dėl kitų lūkesčių, net jei tai prieštarauja jo vidiniam balsui. Šis pavyzdys rodo, kad sąžinės atžvilgiu sąžiningumas sau yra svarbus tobulėjimo aspektas.
Galiausiai, kalbėjimo temoje aptariama, kaip žmogaus, neturinčio sąžinės, poelgiai gali būti žalingi. J. Savickio novelėje „Ad astra” ūkininkas Dalba be jokio sąžinės graužimo nusprendžia nužudyti savo šunį, parodant, kaip žmogaus veiksmai gali tapti žiaurūs ir negailestingi be sąžinės balso.
Apibendrinant, kalbėjime sklandžiai perteikiama, kad sąžinė yra svarbi tobulėjimo paskata, nes ji padeda žmogui orientuotis į moralinį tobulumą, skatina sąžiningumą sau pačiam ir veikia kaip moralinis kompasas, padedantis atskirti teisingus ir neteisingus sprendimus. Sąžinė yra neatsiejama asmeninio tobulėjimo dalis, padedanti žmogui siekti laimingo ir prasmingo gyvenimo su švaria sąžine.
Atnaujinta 2024-03-15



