Ar iš tiesų talentingas poetas – ,,nevykęs žemės gyventojas”? A. Škėma V. M. Putinas
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Tema „Ar iš tiesų talentingas poetas – ,,nevykęs žemės gyventojas”?” šiame dvyliktos klasės kalbėjime yra sklandžiai ir argumentuotai perteikiama, remiantis Antano Škėmos ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba. Šie kūriniai atskleidžia, kaip menininko vidinis pasaulis ir jo santykis su išoriniu aplinkiniu pasauliu veikia jo savęs suvokimą ir tapatumą.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė” pateikiama menininko Antano Garšvos istorija, kurioje jis, gyvendamas svetimoje šalyje ir dirbdamas liftininku, patiria vidinį susiskaidymą ir nepritapimą. Garšva, kaip poetas ir menininkas, jaučiasi atstumtas ir nesuprastas angliškai kalbančioje aplinkoje, kurioje viešpatauja materializmas ir pragmatizmas. Jis išgyvena dvasinį ir psichologinį susvetimėjimą, kuris perteikiamas kaip sielos dvilypumas ir neviltis.
Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly” nagrinėjama Liudo Vasario istorija. Vasaris, būdamas kunigu ir poetu, patiria asmenybės krizę, kurioje jis jaučiasi kaip „nevykęs žemės gyventojas”. Jis išgyvena vidinį konfliktą tarp savo pašaukimo ir išorinių lūkesčių, tarp poezijos ir kunigystės, tarp asmeninio siekio ir visuomenės spaudimo.
Šios abiejų autorių kūrybos atskleidžia, kad talentingas poetas, neprisitaikęs prie visuomenės ar savo aplinkos, gali jaustis kaip „nevykęs žemės gyventojas”. Jų kūryba atskleidžia, kaip kūrybinė asmenybė išgyvena vidinę dramą, bandydama suderinti savo meninę išraišką su visuomenės lūkesčiais ir realybe. Apibendrinant, šie kūriniai parodo, kad talentingas poetas gali jaustis nevykęs dėl savo jautrios sielos ir neįprasto požiūrio į gyvenimą, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, o dažniau – menininko savęs suvokimo dalis.
Atnaujinta 2024-03-15