Ar menas daro žmogų geresnį? A. Škėma Š. Ragana J. Savickis
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
„Ar menas daro žmogų geresnį?” šiame dvyliktos klasės kalbėjime yra sklandžiai ir įtaigiai aptariama, atspindint meninės kūrybos svarbą žmogaus gyvenime. Menas, kaip kūrybinės tikrovės perteikimas, skatina žmogų kovoti prieš neteisybę, moko pažinti save ir pasaulį, bei formuoja vertybinę orientaciją. Remiantis A. Škėmos, Š. Raganos ir J. Savickio kūriniais, šiame kalbėjime yra atskleidžiama, kaip menas prisideda prie žmogaus dvasinio augimo ir gėrio formavimo.
J. Savickio novelėje „Fleitoje“ aptariama vienatvės problema, kuomet menininkas, praradęs savo aplinką, susiduria su nepritapimu svetimoje aplinkoje. Šis kūrinys rodo, kaip menas suteikia žmogui galimybę kovoti su savo vidiniais išgyvenimais ir rasti savęs pripažinimą.
Šatrijos Raganos kūryboje menas, ypač muzika, yra pavaizduojamas kaip būdas siekti aukščiausių idealų ir gyventi prasmingą gyvenimą. Menas čia pateikiamas kaip priemonė nugalėti kasdienybės rutiną ir išlaikyti dvasinį ryšį su grožiu ir gėriu.
A. Škėmos romane „Balta drobulė“ pateikiamas menininko, patyrusio istorines aplinkybes ir priversto palikti Lietuvą, paveikslas. Menas čia atsiskleidžia kaip būdas išlikti stipriam ir nepasiduoti aplinkos spaudimui, leidžiantis žmogui išreikšti savo individualumą ir kūrybingumą.
Per šiuos kūrinius yra akcentuojamas menas kaip žmogaus dvasinės raidos ir asmeninio tobulėjimo šaltinis. Menas ne tik padeda žmogui atpažinti save, bet ir suteikia galimybę pažvelgti į gyvenimą iš platesnės perspektyvos, skatina vidinį augimą ir dvasinę gerovę. Galime teigti, kad menas išties daro žmogų geresnį, nes jis skatina žmogų siekti aukštesnių idealų, moko empatijos ir suteikia galimybę išreikšti savo jausmus bei mintis. Menas yra neatsiejama žmogaus dvasinio gyvenimo dalis, kuris ne tik praturtina, bet ir formuoja asmenybę.
Atnaujinta 2024-03-15