Bendruomenės požiūris į darbą ir į darbštų žmogų skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje. K. Donelaitis J. Tumas- Vaižgantas M. Katiliškis
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Bendruomenės požiūris į darbą ir į darbštų žmogų skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje yra gilus ir daugiasluoksnis, o šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama ši tematika, remiantis tokiais autoriais kaip Donelaitis, Vaižgantas ir Katiliškis.
Kristijonas Donelaitis XVIII amžiaus apšvietos epochoje savo poemoje „Metai“ pabrėžia darbštumo vertę ir įvaizdžia darbštų žmogų kaip dorybės pavyzdį. Poetas atskleidžia, jog darbas yra gyvenimo pagrindas, o dirbantis žmogus įkūnija tiek moralinį grožį, tiek dorumą. Donelaitis akcentuoja, kad darbas yra ne tik fizinis veiksmas, bet ir moralinis imperatyvas, sudarantis žmogaus vertę.
XIX amžiaus rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ atskleidžia darbštumo svarbą, parodant darbą kaip būdą asmeniui realizuoti savo potencialą ir įgyti bendruomenės pripažinimą. Veikėjas Mykoliukas yra pavaizduotas kaip nepakeičiamas darbininkas, kuris, nepaisant sunkių gyvenimo aplinkybių, išlieka darbštus ir atsidavęs. Vaižgantas teigia, jog darbštumas yra gyvenimo prasmės šaltinis ir žmogaus grožio atspindys.
XX amžiuje Marius Katiliškis savo romane „Užuovėja“ pateikia kaimo bendruomenės gyvenimo vaizdą, kuriame darbas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Kiekvienas novelės skyrius simbolizuoja skirtingą laikotarpį ir darbus, kurie įprasmina kaimo gyventojų egzistenciją. Katiliškis parodo, kad darbas yra bendruomenės gyvenimo pagrindas ir suteikia žmogui vietą bei reikšmę bendruomenėje.
Visi šie autoriai pabrėžia darbo ir darbštumo reikšmę žmogaus gyvenime, pristatydami darbą kaip moralinį imperatyvą, asmeninės realizacijos priemonę ir bendruomenės gyvenimo pagrindą. Skirtingų laikotarpių lietuvių literatūra parodo, kaip laikui bėgant keitėsi požiūris į darbą ir į darbštų žmogų, tačiau išliko nuolatinis darbo ir darbštumo vertinimas kaip pagrindinės visuomenės vertybės.
Atnaujinta 2024-03-15