Dž. Orvelo ,,Gyvulių ūkio“ satyrinis alegoriškumas
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Individas lietuvių literatūroje yra svarbi tema, parodanti žmogaus santykį su aplinka ir kitų asmenų įtaką jo gyvenimui. Šiandieninėje kalboje aptariu, kaip ši tema atsiskleidžia B. Sruogos ir V. Mykolaičio-Putino kūriniuose.
Individas ir jo aplinka yra neatsiejami, o jo gyvenimą lemia tiek pozityvios, tiek negatyvios aplinkos įtakos. Taip pat svarbu, kaip individas reaguoja į šią įtaką ir kaip tai atsispindi literatūroje. V. Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ vaizduojamas pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris jaučia stiprų savo tėvų spaudimą. Nuolatinis jų nepasitenkinimas ir nesidomėjimas formuoja Liudo asmenybę, sukurdama kompleksus ir savęs nevertinimo jausmą. Tarnystė Dievui ir atsisakymas asmeninės laimės veda Liudą į vidinį konfliktą ir kančią, nes jis jaučiasi įstrigęs tarp savo norų ir išorinių lūkesčių.
B. Sruogos memuarinis romanas „Dievų miškas“ atskleidžia dar vieną individo ir aplinkos sąveikos aspektą – totalinį neteisingumą ir nužmogėjimą, patiriamą koncentracijos stovykloje. Sruoga, pats išgyvenęs lagerio siaubą, vaizduoja ironišką požiūrį į patirtus išgyvenimus. Ironija tampa savigynos būdu, leidžiančiu nutolti nuo pragaro ir išgyventi nežmoniškas sąlygas. Rašytojas atskleidžia, kaip žmogus gali prarasti žmoniškumą ekstremaliose situacijose ir kaip svarbu išlaikyti vidinę stiprybę.
Abu kūriniai rodo, kad individo gyvenimo kelias yra glaudžiai susijęs su aplinka ir kad žmogaus reakcija į šią aplinką lemia jo gyvenimo eigą. Nors skirtingose situacijose, tiek Liudas Vasaris, tiek B. Sruogos romano veikėjai susiduria su didelėmis vidinėmis ir išorinėmis dilemomis, kurių sprendimai ne tik nulemia jų asmeninius likimus, bet ir atskleidžia bendresnius žmogaus būties klausimus.
Atnaujinta 2024-03-15