Egzistencinis nerimas ir maištas prieš totalitarinę visuomenę. B. Sruoga B. Krivickas
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Egzistencinis nerimas ir maištas prieš totalitarinę visuomenę, įspėjimas ateičiai, buvo būtini ir neišvengiami XX amžiuje. Visame šiame laikotarpyje, kurį paveikė karo siaubas, okupacija, ir totalitarizmo šešėlis, žmonės išgyveno egzistencinį nerimą ir su juo siejamas kančias. Kai daugelis tautų stovėjo ties neregėto išbandymo riba, tai ne tik sužadino žmogaus vidinį nerimą dėl neaiškios ateities, bet ir paskatino maištą ir pasipriešinimą totalitarinei visuomenei. Ši būsena iškilo kaip iššūkis ne tik žmogiškumui, bet ir tautos išlikimui.
Balys Sruoga ir Jonas Radvanas, kaip lietuvių literatūros atstovai, užfiksavo šiuos iššūkius savo kūriniuose. „Dievų miškas” atskleidžia Sruogos asmeninę kankinimo istoriją Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur egzistencinis nerimas įgijo klaustrofobiškus bruožus. Radvano „Radviliada” parodydama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovą su Livonijos karu, akcentuoja tautos išsaugojimo svarbą. Abu rašytojai skelbia: „Istorija – praeities liudytojas, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.”
Būtent XX amžius turėjo būti įspėjimu žmonijai. Sruogos kūryboje egzistencinis nerimas ir maištas tampa šūkiu, primenančiu apie žmogaus atsparumą totalitarinėms sistemoms. Radvano epas rodo, kad tautos išsaugojimas priklauso nuo kiekvieno individo pasiryžimo kovoti už laisvę.
Šių rašytojų kūryboje egzistencinis nerimas atsispindi kaip atviras kankinimas ir nežinojimas, ką atneš diena. Nepaisant to, jie neatsisako kovoti, neleidžia, kad jų dvasia būtų numalta. Jų kūriniai – tai ne tik praeities atspindžiai, bet ir dabartinės kartos pamokymai, raginimai neleisti praeities klaidoms kartotis ateityje.
Atnaujinta 2024-03-15