Ką reiškia būti kitokiam? A. Škėma J. Savickis
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje reiškia išsiskirti iš minios, turėti savitą mąstymą, elgesį ar išvaizdą, kurie neretai susiduria su aplinkinių nepriėmimu ir kritika. Ši tema sklandžiai perteikiama šiame dvyliktos klasės kalbėjime, atskleidžia, kaip individo unikalumas gali būti tiek stiprybė, tiek ir silpnybė, priklausomai nuo visuomenės reakcijos. Antano Škėmos ir Jurgio Savickio kūriniuose puikiai matyti, kaip būti kitokiam gali reikšti ir vidinę kovą, ir išorinį konfliktą su aplinka.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ vaizduojamas emigranto gyvenimas svetimoje šalyje, kur pagrindinis veikėjas Antanas Garšva jaučiasi kitoks ir nepriklausantis. Jis, kaip ir daugelis emigrantų, susiduria su socialinėmis problemomis, tokiomis kaip nesitaikstymas, atstūmimas ir vienišumas. Garšva, kaip inteligentas ir kūrėjas, yra nereikalingas naujoje visuomenėje, kurioje rūpi tik paviršutiniškos vertybės. Škėma perteikia emigranto patirtį kaip kitoniškumo ir saviraiškos slopinimo simbolį.
Jurgio Savickio novelėje „Fleita“ atsiskleidžia fleitininko Žiogo istorija, kur jis taip pat yra kitoks – muzikalus ir jautrus menas. Žiogo patirtis smuklėje, kur jis negauna tinkamo supratimo ir pagarbos, rodo, kaip visuomenė gali atmesti ir nesuprasti kitoniškumo. Novelėje pabrėžiama, kad kitoks žmogus dažnai patiria visuomenės nepripažinimą ir menkavertį požiūrį.
Apibendrinant, ką reiškia būti kitokiam, galima teigti, kad tai yra sudėtingas ir daugiasluoksnis reiškinys. Viena vertus, tai gali būti individualumo ir asmeninės išraiškos šaltinis, bet kita vertus, tai gali atvesti prie atstūmimo, nesupratimo ir vidinių konfliktų. Antano Škėmos ir Jurgio Savickio kūriniuose ši kalbėjimo tema atskleidžiama kaip svarbi visuomenės ir asmenybės sąveikos dalis.
Atnaujinta 2024-03-15
