Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę? B. Sruoga A. Škėma
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Šiame dvyliktos klasės kalbėjime „Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę?” analizuojama, kaip skaudūs išgyvenimai ir ekstremalios situacijos veikia žmogaus dvasią. Remiantis lietuvių rašytojų B. Sruogos ir A. Škėmos kūryba, kalbėjime sklandžiai perteikiama, kaip žmogus, susidūręs su sunkumais, išlaiko dvasinę stiprybę ir orumą.
Balys Sruoga savo memuariniame romane „Dievų miškas” vaizduoja gyvenimą nacių koncentracijos stovykloje. Autorius atskleidžia, kaip žmogaus orumas ir žmoniškumas yra žeminami, tačiau pabrėžia dvasinės stiprybės svarbą tokiose situacijose. Sruogos ironiškas požiūris į stovyklos siaubus yra jo būdas išsaugoti žmogaus žmoniškumą bei orumą. Kūrinys rodo, kad net ekstremaliose situacijose, kai žmogus yra priverstas gyventi beveik nežmoniškomis sąlygomis, jis gali išlaikyti savo dvasinę stiprybę ir nepasiduoti.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė” pateikiama emigranto Antano Garšvos istorija. Romane aptariama, kaip jis susiduria su gyvenimo absurdu ir kasdienybės rutina naujoje šalyje, praranda savo kultūrinį ir asmeninį tapatumą. Garšva, dirbdamas liftininku, jaučiasi svetimas ir vienišas, išgyvena būties beprasmybę. Tačiau jo kūrybinės pastangos ir noras išreikšti save yra jo būdas priešintis gyvenimo absurdumui ir išlaikyti dvasinę stiprybę.
Abu šie kūriniai rodo, kad žmogaus dvasinė stiprybė yra išbandoma gyvenimo sunkumais. Gyvenimo iššūkiai ir negandos atskleidžia, kaip žmonės sugeba išsaugoti savo orumą, žmoniškumą ir nepasiduoti. Dvasinė stiprybė yra būtina, norint atlaikyti gyvenimo išbandymus ir išlikti žmogumi sudėtingose situacijose.
A. Škėmos „Baltoje drobulėje” tyrinėjama emigracijos tema, kur karo ištrauktas Antanas Garšva stengiasi išlaikyti savo žmogiškumą Amerikoje. Romane pabrėžiama ne tik kultūrinių skirtumų, bet ir visuomenės nepriėmimo bei individualybės praradimo svarba. Garšvos kova prieš gyvenimo absurdo ir beprasmybės jausmą pasireiškia kūrybinėje veikloje, kuri tampa priemone priešintis pasaulio absurdui.
Išvada: Gyvenimo iššūkiai ir tragedijos gali suteikti žmogui galimybę parodyti savo dvasinę stiprybę. B. Sruoga ir A. Škėma, savo kūryboje atskleidę žiaurumą ir absurdiškumą, rodo, kad net pačioje siaubo ir nesąžiningumo aplinkoje žmogus gali išlikti stiprus, išsaugoti žmogiškumą ir siekti išsiveržimo iš gyvenimo beprasmybės.
Atnaujinta 2024-03-15