Kodėl individas konfliktuoja su sociumu? V.Mykolaitis- Putinas B. Sruoga A. Škėma
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Individo ir visuomenės konflikto temą lietuvių literatūroje puikiai atskleidžia V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ir A. Škėmos kūriniai. Visuomenė, kaip socialinio bendradarbiavimo erdvė, formuojasi remiantis poreikių sistema, tačiau neretai individas gali jausti konfliktą su šia sistema dėl įvairių priežasčių.
Viena iš priežasčių, kodėl individas konfliktuoja su sociumu, yra emigracijos patirtis, kaip atskleidžia A. Škėma savo romane „Balta drobulė“. Pagrindinis veikėjas A. Garšva, būdamas emigrantas, susiduria su svetimšalių nepriėmimu ir visuomenės pasipriešinimu, o savo kūrinio metu jis kenčia dėl beprasmiško darbo ir psichinės ligos, taip pat yra atstumtas ir nepripažintas visuomenėje.
V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ konfliktas tarp individo ir visuomenės kyla iš įsipareigojimo jausmo ir baimės pasipriešinti kitų nuomonei. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris jaučia spaudimą iš visuomenės ir tėvų, dėl ko jo viduje kyla konfliktas, verčiantis jį smerkti visuomenę ir atsiriboti nuo jos. Šis konfliktas tampa pagrindiniu veikėjo gyvenimo lūžio tašku.
B. Sruogos memuarinis kūrinys „Dievų miškas“ atskleidžia individo ir visuomenės konfliktą, kylantį dėl prievartinio ištrėmimo ir žmogaus kankinimo. Autorius, patyręs koncentracijos stovyklos siaubus, perteikia žmogaus dehumanizavimą ir nužmogėjimą, taip pat atskleidžia, kaip individas gali atsiriboti ir konfliktuoti su brutalia visuomenės sistema.
Apibendrinant, šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama, kad individas konfliktuoja su sociumu dėl emigracijos patirties, įsipareigojimo visuomenei ir baimės pasipriešinti kitų nuomonei, taip pat dėl patirtos prievartos ir nužmogėjimo. Šie konfliktai atskleidžia, kaip individas ir visuomenė yra glaudžiai susiję, ir kaip individas negali egzistuoti be bendruomenės, ir atvirkščiai.
Atnaujinta 2024-03-15
