Meilės kūrinys, kuris mane žavi. Graikų mitas “Odisėja”, Grušas
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Kalbėjimo tema „Atjauta ir kaltė lietuvių literatūroje”, remiantis Jono Biliūno, Juozo Aputio ir Salomėjos Nėries kūriniais, sklandžiai analizuoja šias dvi svarbias žmogaus sąmonės temas. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime pabrėžiama, kad sąžinė yra pagrindinis žmogaus veiksmų vertintojas, kuris atskleidžia vidinę kovą tarp atjautos ir kaltės.
Jono Biliūno apsakyme „Vagis” atskleidžiama, kaip Jokūbas, doras ir sąžiningas ūkininkas, nusikaltus Dievo įsakymui „Nežudyk”, visą gyvenimą kenčia dėl savo poelgio. Jokūbo kaltės jausmas ir nuolatinė atgaila rodo, kad žmogaus sąžinė yra nuolatinė jo veiksmų vertintoja, kuri nulemia vidinį ramybės ar konflikto būseną.
Juozo Aputio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu” išryškėja kaimo gyventojų reakcija į seno šuns mirtį. Veikėjai, tokie kaip pienininkas ir Vinculis, parodo, kaip žmogiškumas ir atjauta keičiasi priklausomai nuo aplinkybių ir visuomenės požiūrio. Pienininko veiksmai ir Vinculio prisitaikymas prie stipriųjų simbolizuoja moralinės sąmonės nykimą ir dorovinių vertybių pasikeitimą.
Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio” atspindi autorės vidinį konfliktą ir kaltės jausmą dėl savo politinių veiksmų ir dalyvavimo sovietizacijos procese. Eilėraščiai, tokie kaip „Maironiui” ir „Savęs aš gailiuos”, atskleidžia poetės skausmą, gėdą ir norą atgailauti už savo klaidas.
Ši kalba parodo, kad literatūra yra galingas įrankis analizuojant žmogaus sąžinę, atjautą ir kaltės jausmą. Tai leidžia mums suprasti ir įsijausti į veikėjų patirtis, suteikia galimybę pamatyti, kaip šie jausmai formuoja žmogaus moralinį veidą ir jo santykį su aplinkiniu pasauliu. Atjauta ir kaltė lietuvių literatūroje yra svarbios temos, atskleidžiančios giluminę žmogaus prigimtį ir jo sąveiką su visuomene.
Atnaujinta 2024-03-15