Menas – kūrėjo sielos istorija, meilė pasauliui, protestas prieš pasaulį. J. Savickis
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Menas XX amžiaus lietuvių literatūroje, kaip kūrėjo sielos istorija, meilė pasauliui ir protestas prieš jį, atsiskleidžia ypač ryškiai per Jurgio Savickio kūrybą. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama, kaip menas tampa priemone, per kurią kūrėjas išreiškia savo vidinį pasaulį, jausmus ir požiūrį į supantį pasaulį.
Savickio novelėse, tokiose kaip „Fleita“ ir „Ad Astra“, menas atspindi žmogiškųjų vertybių praradimą ir protestą prieš pasaulį. Jo veikalai parodo, kaip žmonės atsisako žmogiškųjų vertybių dėl savanaudiškų motyvų ir materialinio naudo siekimo. Pavyzdžiui, novelėje „Fleita“ pavaizduojamas fleitininko Žiogo tragiškas likimas, kai jo artimieji, netekę iš jo naudos, palieka jį likimo valiai. Taip Savickis atskleidžia visuomenės abejingumą ir žiaurumą, kai žmogus tampa naudingas tik tol, kol atneša materialinę naudą.
Novelėje „Kova“, Savickis perteikia vaiko bandymą išsaugoti žmogiškąsias vertybes ir padėti tėvams. Kūrinys atskleidžia šiuolaikinės visuomenės problemas: vaikų nepriežiūrą, girtuoklystę, vertybių nepuoselėjimą. Vaikas mato, kaip jo motina pasirenka apsvaigusią kompaniją, o ne savo šeimą, simbolizuodama vertybių praradimą šiuolaikiniame pasaulyje.
„Vagis“ yra dar vienas Savickio kūrinys, kuriame menas tampa priemone atskleisti žmogaus dvilypę prigimtį. Novelėje vaikas išlaisvina suimtą nusikaltėlį, demonstruodamas moralinį pasitenkinimą ir palengvėjimą, taip pat savo vertybines orientacijas, skirtingas nuo kaimo bendruomenės nuomonės.
Apibendrinant, menas Savickio kūryboje atsiskleidžia kaip galinga priemonė atvaizduoti kūrėjo sielos istoriją, meilę ir protestą prieš pasaulį. Savickio novelės rodo, kaip menas gali būti naudojamas kaip priemonė atskleisti visuomenės problemas, žmogaus vertybes ir išreikšti kūrėjo asmeninę patirtį bei požiūrį į pasaulį.
Atnaujinta 2024-03-15