Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. J. Savickis Š. Ragana
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Motinos paveikslas lietuvių literatūroje yra itin įvairiapusiškas ir gilus, perteikiantis motinos reikšmę žmogaus gyvenime. Tai perteikiama ir dvyliktos klasės kalbėjime, atskleidžiant motinos įvaizdžio įvairovę ir gilumą. Kiekvienas žmogus turi savo motinos paveikslą: nuo dvasingos ir religingos iki apsileidusios ir nusisukusios nuo vaiko. „Motina yra tas asmuo, kuris gali užimti visų kitų vietas, bet niekas negali užimti jos“ – ši kardinolo Mermilodo mintis idealiai atspindi motinos svarbą ir unikalumą.
Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ pateikiamas pareigingos, doros ir pavyzdingos motinos paveikslas. Pagrindinė kūrinio veikėja, mamatė, yra pavyzdys, rodantis moters atsidavimą vaikams ir šeimos gerovei. Ji yra religinga, protinga, ir be galo pareiginga, aukodama savo asmeninę laimę vardan vaikų ir šeimos. Mamatės veikėjo paveikslas atskleidžia moters dvasios pasaulį ir jos meilę bei atsidavimą vaikams.
Jurgio Savickio novelėje „Kova“ atsiskleidžia kita motinos pusė, kur motina nesirūpina savo vaiku, bet pasirenka linksmą gyvenimą. Novelės centre – berniukas, kuris stengiasi kovoti už motinos dėmesį, tačiau pralaimi šią kovą. Motina atsiriboja nuo vaiko, skausmingai palikdama žymes jo širdyje.
Kalbant apie organizaciją „Niekeno vaikai“, čia atsiskleidžia dar vienas motinos paveikslas, kai motina yra priversta atsisakyti vaiko. Ši situacija rodo motinos ir vaiko atsiskyrimo sudėtingumą ir emocinę įtampą.
Apibendrinant, motinos paveikslas lietuvių literatūroje yra įvairiapusiškas ir gilus. Jis atskleidžia tiek meilę ir atsidavimą, tiek ir sunkumus bei atsiskyrimo skausmą. Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūriniuose bei organizacijos „Niekeno vaikai“ veikloje matyti motinos svarba ir neįkainojamas vaidmuo žmogaus gyvenime.
Atnaujinta 2024-03-15