Nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje. J. Biliūnas B.Sruoga J.Savickis
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje yra svarbi tema, kuri kalbėjime sklandžiai perteikiama, atskleidžiant visuomenės ir asmenybės santykio problemas. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime nagrinėjami trys skirtingi kūrėjai ir jų požiūris į nereikalingo žmogaus dramą.
Jonas Biliūnas savo novėlėje „Ubagas“ vaizduoja nereikalingo žmogaus dramą per Petrą Sabaliūną – seną žmogų, kuris, pasenęs ir susirgęs, tampa nepageidaujamas savo šeimoje. Biliūno kūrinys atskleidžia skaudžią tikrovę, kuomet senyvo amžiaus žmogus, padėjęs savo gyvenimo pamatus šeimai, patiria atstūmimą ir vienatvę, įkūnydama nereikalingo žmogaus dramą.
Jurgio Savickio novelė „Fleita“ taip pat perteikia nereikalingo žmogaus temą. Pagrindinis veikėjas Žiogas, praradęs darbą ir gyvenimo prasmę, atsiduria aklavietėje. Jis tampa nereikalingas tiek savo giminaičiams, tiek visuomenei, o tai veda jį į vienatvės ir nusivylimo būseną. Savickio novėlė ironiškai ir kritiškai parodo, kaip žmogus gali tapti nereikalingas dėl aplinkybių, kurias lemia visuomenės nuostatos.
Balys Sruoga savo atsiminimų knygoje „Dievų miškas“ aprašo nereikalingo žmogaus dramą koncentracijos stovykloje. Autorius, remdamasis ironija ir sarkazmu, parodo, kaip žmogus stovykloje tampa tik dar vienu numeriu, prarandamas žmogiškasis orumas ir individualumas. Sruogos kūrinys atskleidžia totalitarinės valdžios žiaurumą, kurioje žmogus tampa tik nežymiu jos mechanizmo elementu.
Apibendrinant, nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje atskleidžia skirtingas asmenybės patiriamas traumas, susijusias su visuomenės nuostatomis, gyvenimo aplinkybėmis ir istoriniais kontekstais. Biliūnas, Savickis ir Sruoga, kiekvienas savo būdu, atskleidžia žmogaus tragediją, praradimą ir vienatvę, o ši tema išlieka aktualia ir šiandien, pabrėžiant asmenybės ir visuomenės santykio sudėtingumą.
Atnaujinta 2024-03-15