Riteris pakitusiame pasaulyje ,,Don Kichotas“
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Romane „Don Kichotas“, autorius Migelis de Servantesas Savedra ironiškai parodijuoja Renesanso epochos riterinius romanus, atskleisdamas jų neatitikimą su realybe ir jų neigiamą poveikį skaitytojui. „Don Kichotas“ yra veikalas, kuriame idealistinis riterio vaizdavimas susiduria su žiauria realybe, parodydamas riterio idealizmo ir tikrovės nesuderinamumą. Romane pavaizduotas bajoras Don Kichotas, kuris, įkvėptas riterių romanų, nusprendžia tapti klajojančiu riteriu. Jis susikuria savo pasaulį, kuriame kiekvienas įvykis yra epinis nuotykis, o paprasti daiktai ir asmenys tampa riterių pasakų elementais. Don Kichotas mato vėjo malūnus kaip milžinus, smuklę – kaip pilį, o smuklininką – kaip riterį. Jo nuotykiai dažniausiai baigiasi nesėkmėmis, atskleisdami idealisto negebėjimą prisitaikyti prie tikrovės ir jo idealų nesuderinamumą su realybe.
Romane „Don Kichotas“ atsiskleidžia ironija ir satyra, kritikuojant Renesanso riterinius romanus už jų absurdiškumą ir tolimą atotrūkimą nuo realybės. Servantesas pabrėžia, kaip riteriai, esantys idealistai, dažnai neigiamai veikia ne tik save, bet ir aplinkinius, būdami pasimetę tarp savo idealų ir tikrovės. Taip pat kritikuojama ir Renesanso visuomenė, kurią simbolizuoja Sanšas Pansas, Don Kichoto ginklanešys, turintis materialistinius siekius ir svajones. Ironija čia taip pat naudojama, kad parodytų riterių romanų ir realaus pasaulio skirtumą, bei atskleidžia idealizmo ir tikrovės konfliktą.
Taigi, „Don Kichote“ išryškinama riterio figūra pakitusiame pasaulyje, atskleidžiant riterių romanų idealizuotų nuotykių ir tikrovės neatitikimą. Romane ironija tampa kritiška priemone, leidžiančia skaitytojui pažvelgti į riterio idealizmą ir jo nesuderinamumą su realybe, taip pat parodyti autoriteto ir tradicijų kritiką.
Atnaujinta 2024-03-15