Svarbiausios vertybės, teigtinos lietuvių literatūroje. Just. Marcinkevičius J. Biliūnas V. Krėvė
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Lietuvių literatūroje išryškėja svarbiausios vertybės, kurios yra teigtinos ir sklandžiai perteikiamos per įvairių epochų rašytojų kūrinius. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime svarbu paminėti, jog lietuvių literatūra yra turtinga moralinėmis normomis ir vertybėmis, kurios formuoja tautos savimonę ir individualius asmenybių bruožus. Šios vertybės atsispindi Justino Marcinkevičiaus, Jono Biliūno ir Vinco Krėvės kūriniuose, atskleisdamos skirtingų literatūros periodų bruožus.
Justinas Marcinkevičius savo kūrinyje „Mažvydas“ iškelia gimtosios kalbos aukštinimą kaip esminę žmogaus vertybę. Rašytojas akcentuoja, kad kalba yra tautos ir asmenybės tapatybės išraiška, esminis kultūrinio paveldo ir tautinio identiteto elementas. Marcinkevičius per savo poeziją ir kalbas skatina lietuvių kalbos puoselėjimą, tautiškumą ir patriotizmą.
Jonas Biliūnas savo apysakoje „Liūdna pasaka“ pabrėžia patriotizmą kaip vieną iš pagrindinių tautinių vertybių. Rašytojas vaizduoja tragišką lietuvių tautos ir sukilėlių likimą 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Biliūnas per šį kūrinį atspindi lietuvių siekį laisvės ir nepriklausomybės, nepaisant sukilimo tragiškų pasekmių ir carizmo priespaudos.
Vincas Krėvė-Mickevičius tragedijoje „Skirgaila“ atskleidžia meilę tėvynei kaip esminę vertybę. Pagrindinis veikėjas, Skirgaila, kovoja su vidiniais konfliktais, susijusiais su tautinėmis ir asmeninėmis vertybėmis. Krėvė-Mickevičius pateikia sudėtingą, daugiasluoksnį Skirgailos charakterį, kuris išgyvena dilemą tarp asmeninių ambicijų ir pareigos tėvynei.
Apibendrinant, svarbiausios vertybės, teigtinos lietuvių literatūroje, yra gimtosios kalbos išsaugojimas, patriotizmas ir meilė tėvynei. Šios vertybės perduodamos per literatūrą, tampa neatsiejama kiekvieno žmogaus moralinio stuburo dalimi, skatina tautinį ir asmeninį tobulėjimą.
Atnaujinta 2024-03-15
