Vaikų patirtys A. Šlepiko romane „Mano vardas Marytė“
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Kalbėjime „Dekalogo tiesos lietuvių literatūroje rašytojai” sklandžiai perteikiami krikščioniškų vertybių, dorybės, atgailos ir sąžiningumo aspektai, kaip jie atsispindi lietuvių literatūroje, šiame dešimtos klasės kalbėjime.
Kalbėjimas prasideda diskusija apie šiuolaikinę žmonių nuostatą į dorybes ir moralines vertybes. Pažymima, kad, nors šiuolaikinė visuomenė dažnai orientuojasi į materializmą ir malonumus, vis dar egzistuoja žmonių, kurie vertina dorybes, pavyzdžiui, sąžiningumą, atgailą, ir dora.
Jonas Biliūnas savo apsakyme „Vagis” vaizduoja pagrindinį veikėją Jokūbą kaip dorą ir sąžiningą ūkininką, kuris nusikalsta pagal Dievo įsakymą „Nežudyk”. Kalbėjime išryškinamas atgailos ir kaltės jausmo tematika. Jokūbo vidinė kova su savo sąžine ir moralės dilema pabrėžia svarbų krikščioniškos moralės aspektą.
Jurgio Savickio apsakyme „Ad astra” vaizduojamas veikėjas Dalba, kuris demonstruoja žmogaus, neturinčio sąžinės, vaizdą. Kalbėjime pabrėžiama, kad Dalbai kitų gyvybė, net šuns, nieko nereiškia. Jo poelgiai ir veiksmų motyvai atspindi krikščioniškosios moralės degradaciją ir savanaudiškumą.
Kalbėjimas iškelia mintį, kad sąžinė yra svarbi žmogaus moralinio veido dalis ir kad ji gali būti tiek vidinis teisėjas, tiek klaidingai suprasta vertybė. Pabrėžiama, kad nors kai kurie žmonės aukojasi dėl meilės ir tikėjimo, kiti, pasinaudodami sąžinės liepimu, elgiasi niekšiškai.
Apibendrinant, kalbėjimas atkreipia dėmesį į tai, kad lietuvių literatūroje krikščioniškų vertybių svarba ir jų atspindžiai rašytojų kūryboje yra svarbus aspektas, kuris mums leidžia geriau suprasti ir vertinti dorybes mūsų kasdieniame gyvenime.
Atnaujinta 2024-03-15