Žmogaus dvilypumas lietuvių literatūroje. V. Krėvė V. Mykolaitis – Putinas A. Škėma
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Žmogaus dvilypumas lietuvių literatūroje yra viena iš pagrindinių temų, atskleidžianti individų vidinius konfliktus ir jų kovą tarp pareigos bei asmeninės laisvės. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime, sklandžiai perteikiama, kaip ši tema atsispindi Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, ir Antano Škėmos kūriniuose.
Vinco Krėvės tragedija „Skirgaila“ vaizduoja Lietuvos kunigaikščio Skirgailos vertybių krizę, kuri atsiranda iš pareigos ir asmeninio noro konflikto. Skirgaila, kaip valdovas, siekia Lietuvos gerovės, tačiau jo asmeniniai norai ir įsitikinimai kartais nesuderinami su valstybės interesais. Kūrinyje pabrėžiamas Skirgailos vidinis konfliktas ir jo kova tarp būtinybės išsaugoti valstybę ir noro likti ištikimas savo tikėjimui bei idealams.
Tuo tarpu Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ nagrinėjama Liudo Vasario, jauno kunigo, vidinė drama. Jis, nepaisant tėvų spaudimo, nenori tapti kunigu, tačiau dėl baimės įskaudinti artimuosius, nepasitraukia iš seminarijos. Romanas atskleidžia Vasario vidinį konfliktą ir kovą tarp pareigos bei asmeninio pašaukimo, siekiant rasti savo vietą gyvenime ir išlikti ištikimas sau.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, dirbantis liftininku Niujorke, taip pat patiria dvilypumą. Jis yra priverstas dirbti darbą, kuris nesuderinamas su jo asmeniniais įsitikinimais ir pomėgiais, o tai veda į jo dvasinę mirtį ir vidinę krizę.
Šie kūriniai atskleidžia, kaip žmogaus dvilypumas yra būdingas kiekvienam asmeniui, ir kaip šis dvilypumas sukelia vidinius konfliktus, kai žmogus turi rinktis tarp pareigos ir asmeninės laisvės. Ši tema lietuvių literatūroje atskleidžia gilią psichologinę įžvalgą apie žmogaus prigimtį ir jo kovą su vidaus prieštaravimais.
Atnaujinta 2024-03-15