Žmogaus laikysena kritinėje situacijoje. J. Biliūnas V. Krėvė B. Krivickas
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Žmogaus laikysena kritinėje situacijoje yra svarbus aspektas, atskleidžiantis asmenybės brandą ir vidines vertybes. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama, kaip skirtingi lietuvių literatūros autoriai – Biliūnas, Krėvė, Krivickas – vaizduoja žmogaus elgesį ir sprendimus sunkiose gyvenimo akimirkose.
Jonas Biliūnas novelėje „Ubagas“ piešia seno žmogaus, Petro Sabaliūno, likimą, atmetusio sūnaus nesuprastą ir į globos namus atiduoto. Sabaliūno laikysena kritinėje situacijoje atskleidžia jo dvasinę stiprybę ir atlaidumą. Jis, netekęs visko, išlieka orus ir išsaugo gebėjimą atleisti sūnui, parodydamas vidines vertybes ir žmogiškumą.
Vincas Krėvė savo tragedijoje „Skirgaila“ vaizduoja valdovą, atsidūrusį kritinėje situacijoje, kai turi priimti lemiamus sprendimus, turinčius įtakos visai tautai. Skirgailos laikysena simbolizuoja vidinį konfliktą tarp proto ir jausmų, tradicijų ir naujovių. Jis atskleidžia valdovo dilemą, būtiną atsisakyti senųjų tradicijų, tačiau negalintį visiškai priimti naujų, sukeliančią jo asmeninę tragediją.
Bronius Krivickas savo poezijoje atskleidžia partizanų kovą ir jų laikyseną kritinėse situacijose. Krivicko poezijos subjektas pasižymi stoiška drąsa ir pasiryžimu aukotis dėl tėvynės. Eilėraščiai kaip „Pralaimėjimas“, „Migla“, „Partizano mirtis“ parodo partizanų didvyriškumą ir ryžtą kovoti prieš stipresnį priešininką, nepaisant menkos laimėjimo vilties.
Apibendrinant, literatūra atskleidžia, kaip žmogus kritinėse situacijose atskleidžia savo dvasines vertybes, stoiškumą ir pasiryžimą. Biliūnas, Krėvė, Krivickas įvairiais pavyzdžiais parodo, kad kritinėje situacijoje žmogaus laikysena yra tiesiogiai susijusi su jo vidinėmis vertybėmis, kurios formuoja jo elgesį ir sprendimus.
Atnaujinta 2024-03-15
