Žmogaus prigimties prieštaringumas lietuvių literatūroje. V.Krėvė V. Mykolaitis – Putinas A.Škėma
Pakeisti autorius
Dovana! perkantiems kalbėjimą - nemokamas Literatūros konspektas
Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Šiame dvyliktos klasės kalbėjime „Žmogaus prigimties prieštaringumas lietuvių literatūroje” sklandžiai nagrinėjama, kaip lietuvių rašytojai Vinco Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas ir Antanas Škėma atskleidžia žmogaus prigimties prieštaringumą per savo kūrinius. Kiekvieno iš šių autorių kūriniuose yra giluminis žmogaus vidinio konflikto atvaizdavimas, kuris įkūnija žmogaus prigimties dualizmą tarp pareigos ir asmeninės laisvės.
Vinco Krėvės tragedijoje „Skirgaila” išryškinamas istorinis veikėjas, kuris patiria vertybių krizę, svyruodamas tarp valdovo pareigų ir asmeninių idealų. Dramoje atskleidžiamas valdovo ir žmogaus prieštaravimas, taip parodant, kaip žmogus gali būti atplėštas nuo savo tikrųjų siekių dėl išorinių veiksnių.
Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly” nagrinėja Liudo Vasario, kunigo ir poeto, pašaukimo problemą. Veikėjas atsiduria konflikte tarp savo vidinio noro kurti ir išorinės pareigos būti kunigu. Tai simbolizuoja žmogaus prigimties prieštarą tarp asmeninės laisvės ir pareigos.
Antano Škėmos romane „Balta drobulė” pagrindinis veikėjas, liftininkas, išgyvena dvilypumą dėl darbo nesuderinimo su asmeniniais įsitikinimais. Šis kūrinys atskleidžia, kaip žmogus, esantis nepalankioje aplinkoje, gali prarasti savo kūrybinę išraišką ir tapatybę.
Apibendrinant, šiame kalbėjime pabrėžiama, kad žmogaus prigimties prieštaringumas yra neatsiejamas nuo jo vidinių konfliktų. Šie konfliktai atsiskleidžia per žmogaus sprendimus ir pasirinkimus, kurie dažnai yra dvilypiai ir sudėtingi. Lietuvių literatūroje ši tema yra gilinama per skirtingus veikėjų portretus, atskleidžiant jų vidinę kovą tarp pareigos ir asmeninės laisvės.
Atnaujinta 2024-03-15