Žmogus prievartos pasaulyje. B. Sruoga V. Krėvė A. Škėma
Pakeisti autorius


Nežinai kaip įsigyti kalbėjimo temą? Spausk čia
Atsiliepimai
Plačiau apie šį kalbėjimą
Šiame dvyliktos klasės kalbėjime sklandžiai perteikiama tema „Žmogus prievartos pasaulyje” atskleidžiama per lietuvių rašytojų Balių Sruogą, Vincą Krėvę ir Antaną Škėmą kūrinius. Šie kūriniai pasakoja apie žmogaus išgyvenimus ekstremaliose situacijose, atskleisdami vidinius konfliktus ir žmogiškąsias vertybes.
Balio Sruogos memuarinis kūrinys “Dievų miškas” yra iškalbingas pavyzdys, kaip žmogus gali išlikti stoiškas net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Sruoga aprašo savo patirtį Štuthofo koncentracijos stovykloje, pabrėždamas žmogaus dvasinį atsparumą ir gebėjimą išgyventi net žiauriausiose aplinkybėse. Autorius, naudodamas ironiją ir sarkazmą, rodo, kaip žmogus gali išsaugoti savo žmogiškumą ir orumą, net esant itin žeminančioms sąlygoms.
Vincas Krėvė savo tragedijoje “Skirgaila” gvildena valdovo Skirgailos asmenybę ir jo pasirinkimus, kai šis atsiduria tarp dviejų pasaulių – pagonybės ir krikščionybės. Krėvė atskleidžia Skirgailos vidinę dramą, kai jis stengiasi išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir vienybę, bet tuo pat metu susiduria su asmeniniais iššūkiais ir moraliniais dilemose.
Antanas Škėma romane “Balta drobulė” nagrinėja žmogaus, patyrusio kultūrinę ir asmeninę svetimybę, temą. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, emigravęs iš Lietuvos ir dirbantis liftininku Niujorke, atsiduria svetimoje aplinkoje, kurioje jo menininko siela nebeturi vietos. Škėma atskleidžia Garšvos vidinę kovą tarp asmeninės tapatybės ir svetimos kultūros, pabrėždamas žmogaus pažeidžiamumą ir neviltį, gyvenant prievartos pasaulyje.
Šių kūrinių peržiūra leidžia geriau suprasti žmogaus padėtį ir jo elgesį prievartos pasaulyje, akcentuojant vidinės stiprybės, stoiškumo ir žmogiškumo svarbą. Tai atspindi, kaip žmogus gali pasirinkti stoiškumą ir orumą net patyse ekstremaliausiose gyvenimo situacijose.
Atnaujinta 2024-03-15
